Artėjant Lietuvos valtybingumo atkūrimo 100–osioms metinėms, prasmingam šio įvykio paminėjimui ruošiasi lietuviai visame pasaulyje.
Kiekvienas savaip ir visi kartu. Visi, kam svarbu būti lietuviu.

Minėdama šį neeilinį jubiliejų, VšĮ “Kūrybos pieva” vysto projektą LIETUVOS VARDO SKONIS:
kuriamas dokumentinis filmas apie lietuvybės, gimtosios kalbos ir etninės kultūros paveldo puoselėjimą išeivijos lietuvių bendruomenėse, apie Rytų ir Vakarų išeivijos kelius iš Lietuvos ir atgal.

Valstybės atkūrimo jubiliejaus proga siekiama simboliškai pagerbti visų nuo Lietuvos atskirtų, už Lietuvą kentėjusių ir Lietuvai savo gyvenimus bei darbus skyrusių (ar ligi šiol tebeskiriančių) lietuvių atminimą.
Nulenkti galvas prieš begalinį tėvynės ilgesį, suteikusį jėgų didiems darbams.

Išbarstyti po skirtingus žemynus, mūsų tautiečiai, visur, kur bebūtų, toliau kūrė Lietuvą, taip padėdami išsaugoti ją savo ir mūsų vaikams, net pačiais sunkiausiais laikais.

Filmo dėmesio centre lietuvių bendruomenės JAV, Kanadoje, Australijoje, Europoje, Rytų Rusijoje, Kazachstane...                                                                                                

Taip pat tie, kas po ilgos tremties ar emigracijos grįžo į Lietuvą.

Iškilios asmenybės (kultūros, meno, švietimo srityse ir k.t.), išeivijoje skiriančios savo veiklą Lietuvos labui, lietuvybės/tautiškumo ir etninio paveldo puoselėjimui. O taip pat ir paprasti žmonės įvairiuose žemės kampeliuose, kurie gal netapo garsiais pasauline ar valstybine prasme, tačiau savo gyvenimu ir veikla išliko Lietuviais iš didžiosios raidės, savo pavyzdžiu įkvėpdami palikuonis bei aplinkinius puoselėti lietuvybę.

Dar kartą priminsime sau, kad ne valstybė kuria tautą, o tauta kuria valstybę, užtikrina jos teisėtumą, įgaudama patirties ir galios išsaugoti pati save.

Dar kartą priminsime pasauliui, kad būdama tokia mažutė, Lietuva tebeturi neišsenkamą kultūros vertybių lobyną, kurio nesugebėjo sutrinti į dulkes nei karai, nei okupeciniai režimai, ir kuris ne ką menkesnis, nei daugumos didžiulių pasaulio tautų bei valstybių.

Visus, kas neabejingas Lietuvai, jos istorijai ir ateičiai, kviečiame prisijungti prie projekto, skirto artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejui paminėti.

Šiuo metu projektui labai reikalinga finansinė parama, kad būtų galima užbaigti filmą

Kviečiame viso pasaulio lietuvių fondus, organizacijas, pasaulietines bei religines bendruomenes, juridinius ir fizinius asmenis tapti projekto rėmėjais bei mecenatais.

Jūsų pagalba labai reikalinga, kad projektas išvystų dienos šviesą.

Tikimės visų pasaulio kraštų lietuvių palaikymo ir sėkmingo bendradarbiavimo.

Filmo kūrėjų banko sąskaitos informacija:

VšĮ „Kūrybos pieva“

IBAN: LT96 7044 0600 0809 2341

SWIFT kodas (BIC) :

AB SEB bankas  CBVILT2X

Banko adresas: Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius, Lietuva

Banko kodas juridinių asmenų registre: 112021238

Mokėjimo tikslas: PARAMA

Iš anksto dėkojame visiems, kas vienaip ar kitaip prisideda prie projekto įgyvendinimo.

Įsipareigojame viešai skelbti projekto rėmėjus bei mecenatus (jiems sutikus):
filmo anonsuose spaudoje ir internete,
filmo subtitruose,
projekto puslapyje socialiniame tinkle facebook,
Všį “Kūrybos pieva” svetainėje.

Tikimės su visų Jūsų pagalba sėkmingai įgyvendinti projekto „Lietuvos Vardo Skonis“ siekius ir su derama dovana Lietuvai pasitikti valstybės atkūrimo 100-ąsias metines.

Susiburkime, lyg kartu sodindami medį, ir kurkime bendrą dovaną Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejui.

Sėkmės mums visiems! 

Projekto kelias AUSTRALIJOJE

Simboliška, kad savo kelią projektas pradėjo Australijoje, kur pirmiausiai išaušta nauja diena ir pirmiausiai ateina Naujieji Metai. Daugelis Australijos lietuvių prisidėjo prie filmo kūrimo, suteikdami vertingos informacijos, daiktų, nuotraukų, garso ar vaizdo įrašų, elementarios žmogiškos pagalbos.

Jūsų visų dėka, filmo kūrimo darbai Australijoje sėkmingai baigti. 

  

Filmo kūrybinė grupė reiškia padėką visiems Australijos lietuviams, atsiuntusiems vertingos archyvinės medžiagos, pateikusiems įdomių pasakojimų, parodžiusiems lankytinas vietas ir objektus, susijusius su lietuvių veikla Australijoje nuo pokario metų iki dabar.

Taip pat dėkojame už bendradarbiavimą ir palaikymą:
Algirdui Šimkui, 
Rasai ir Mindaugui Mauragiams, 
Vingrai Šilingaitei-Rupinskienei, 
Irenai ir Reginai Rupinskaitėms, 
Viktorui ir Elenai Baltučiams,
Reginai Veres,
Henrikui ir Daliai Antanaičiams, 
Julei ir Mindaugui Simankevičiams, 
Juditai ir Juozui Vaitiekūnams,
Birutei Prašmutaitei,
Ievai Arienei,
Daliai Donielai, 
Jadvygai Dambrauskienei,
Tomui ir Vaidai Doneloms, 
Kristinai ir Arvydui Rupšiams, 
Jurgitai ir Aisčiui Bieri, 
Rūtai ir Germanui Peleckiams, 
Irenai Karoblytei, 
Raimondai Kniukštei, 
aktyviai ir nesavanaudiškai prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo ir padėjusiems spręsti apgyvendinimo, transporto bei kitus organizacinius klausimus filmavimų Australijoje metu.

Ypatingai dėkojame AUSTRALIJOS LIETUVIŲ FONDUI, skyrusiam finansinę paramą.

Su geriausiais linkėjimais iš Lietuvos
Projekto LIETUVOS VARDO SKONIS kūrybinė grupė

www.kurybospieva.com

Projekto kelias SINGAPŪRE

Ačiū Singapūro lietuviams už dalyvavimą filmavimuose ir pagalbą!    

Su geriausiais linkėjimais iš Lietuvos
Projekto LIETUVOS VARDO SKONIS kūrybinė grupė

Vasario 16-osios spalvos (Detroitas, JAV)

Ačiū Detroito lietuviams už šiltą priėmimą, dalyvavimą filmavimuose, pagalbą, informaciją.

Atskirai dėkui vaikams - už puikias šventines emocijas!    

Su geriausiais linkėjimais iš Lietuvos
Projekto LIETUVOS VARDO SKONIS kūrybinė grupė

Projekto VĖLIAVOS kelionė

Iš Lietuvos nukeliavusi iki Australijos žemyno ir Singapūro, projekto vėliava sėkmingai pasiekė Ameriką ir čia tęsia savo kelionę.

Pasipuošusi įvairiuose kraštuose gyvenančių pasaulio lietuvių įrašais, 2018m. ši vėliava visam laikui apsistos LIETUVOS NACIONALINIAME MUZIEJUJE.

Čikagoje ant projekto vėliavos pasirašė Lietuvos Respublikos garbės konsulas Stenley Balzekas ir pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.

JAV lietuvių bendruomenės tarybos prezidiumo pirmininkas Juozas Polikaitis

Jie užaugs tikrais lietuviais

Maironio lituanistinė mokykla (Čikaga, JAV)

 

Kovo 11-ąją, be rimtų pamokų, buvo daug linksmų lietuviškų žaidimų ir įdomių pažintinių užduočių.

Vaikai pasipuošė lietuviška atributika, lino aprėdais, gintarais ir tautiniais kostiumais, dalyvavo vėliavos apkabinime.

Jie kalba ir dainuoja lietuviškai. Ir jie TIKRAI MYLI LIETUVĄ, nors daugelis net nėra jos matę...

Vieni ją myli kaip idėją, kaip iliuziją, gražią pasaką, kur gal kada nors pavyks pasisvečiuoti.

Kiti, ją aplankę, niekada nebepamirš, nes saugoja prisiminimus apie Lietuvą kaip brangų turtą.

Jie gimė lietuviais ir užaugs tikrais lietuviais. 

Jie - MŪSIŠKIAI!      

 

 

Šventiškai ir saulėtai

Kovo 11-osios minėjimas NAVY PIER (Čikaga, JAV)

   

Pirmasis filmavimų JAV etapas sėkmingai užbaigtas

Džiaugiamės, kad vis daugiau JAV lietuvių bendruomenės narių, kartu su visais pasaulio lietuviais, jungiasi prie prie projekto, skirto artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejui paminėti.

Filmo kūrybinė grupė reiškia padėką visiems, kurie dalinasi informacija bei patirtimi:

Lietuvos Respublikos generaliniam konsului Čikagoje Marijui Gudynui, 
Lietuvos Respublikos garbės konsului Stenley Balzekui ir jo įkurtam Lietuvių kultūros muziejui, 
Lietuvos Respublikos garbės konsului Algiui Zaparackui, 
Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui, 
Loretai Timukienei, 
Genutei Razumienei, 
kun. Jauniui Kelpšui, 
Liudui Šlėniui, 
Astai Zimkus, 
Austėjai Sruogai, 
Godai Misiūnienei, 
Taiydai ir Richardui Chiapetta, 
Kun. Gintarui Jonikui, 
Janinai Udrys, 
Laimai Maziliauskienei, 
Algiui Rugieniui, 
Ramunei Mikailienei, 
Valentinai Rauckienei, 
Kun. Valdui Aušrai,
Vidai Rupšienei, 
Nijolei Pupienei, 
Irenai Nakienei, 
Viktorui Stankui, 
Andriui Jonui Dundurui,
Norai Sugintaitei, 
Mildai Šatienei,
Romualdui Povilaičiui, 
Arvydui Reneckiui, 
Tautodailės muziejaus tautodailininkėms,
šokių kolektyvams „Grandis“, „Suktinis“, „Laumė“ 
ir kitiems, kas neabeingi projektui.

Dėkui laikraščiui „Draugas“ už informacijos sklaidą, o Klivlando lietuvių bendruomenei, visų pirma Nomedai Vucianienei, Ingridai Bublys ir Loretai Grbavac, už šiltą priėmimą.

 

Ypatingai ačiū tiems, kas ne tik dalinosi informacija bei patirtimi, bet ir suteikė paramą:

Ateitininkų Šalpos Fondui,
Dievo Apvaizdos lietuvių parapijai Detroite,
JAV LB Mičigano apygardai,
maloniems ir supratingiems čikagiškiams:
Juozui ir Irenai Polikaičiams,
Remigijui Satkauskui,
Salomėjai Zdanavičiūtei-Daulienei.

Išskirtinė padėka Reginai ir Renaldui Budriams Čikagoje – už pastogę, finansinę paramą ir kitokią pagalbą sprendžiant buities, transportavimo, medicininės pagalbos bei kitus organizacinius klausimus filmavimų metu.

Su geriausiais linkėjimais iš Lietuvos
projekto LIETUVOS VARDO SKONIS kūrybinė grupė

www.kurybospieva.com

 

SIBIRAS: Krasnojarsko kraštas

Ekspedicija tremtinių takais prasidėjo sėkmingu lėktuvo nusileidimu ant tako, iš abiejų pusių apsupto taigos...

Krasnojarsko krašte daugybė vietovių mena lietuvių tremtinių vargus, daugelis jų liko ilsėtis toje svetimoje žemėje... 

Tačiau, tie, kurie lig šiol ten tebegyvena, Lietuvos nepamiršo - lietuviškas gyvenimas verda! 

  

 

  • Krasnojarsko lietuvių bendrijos 25-mečio renginiai: lietuvių grafikos paroda (eksponuojami lietuvių menininkų padovanoti grafikos darbai)

  • Menininkas Saulius Valius iš Lietuvos atgabeno fotomenininko Romualdo Požerskio padovonotą kolekciją "Atlaidai"

  • Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje REMIGIJUS MOTUZAS su Irkutsko lietuvaitėmis Krasnojarske

  • Krasnojarsko lietuvių bendrijos 25-mečio koncerte M.K.Čiurlionio kūrinius atliko jo proanūkas ROKAS ZUBOVAS

  • Krasnojarsko lietuvaitės

  • Krasnojarsko lietuviams buvo pristatytas filmas "Laiškai Sofijai", kuriame Rokas Zubovas vaidina savo prosenelį M.K.Čiurlionį

  • Krasnojarsko centre prisišvartavęs laivas "Lietuva".
    Šiuo metu jame įrengtas viešbutis - restoranas.

  • Laivas, kuriuo į tremtį buvo gabenamas Leninas

  • Tremtinys Pranas Mašnickas kuria ilgesio kupinus eilėraščius apie Lietuvą.

  • Sibiro lūšnynai...

  • Trispalvė Jenisejaus pakrantėje

  • Iškart už miesto prasideda Sajanų kalnai. Su gamtos didybe sunkiai derinasi skurdžios lūšnos...

  • Kamarčaga - stotis į kurią buvo atvežta daugybė tremtinių

  • Lietuvaitė Elzytė Kamarčagos kaime

  • Kamarčagoje pabėgiai vis dar mediniai...

  • Lietuvių kapas Narvos kapinėse, Krasniojarsko krašte

  • Krasnojarske gyvenantis Lietuvos partizano Jono Darelos "Dieduškos" anūkas Andrius Darela rodo savo dukrai prosenelių kapus Narvoje.

  • Lietuvos partizano Jono Darelos "Dieduškos" proanūkė Elzytė lietuviška trispalve papuošė žemėn susmigusį seną kryžių.

  • Lietuvių kapai dabar jau išnykusio Korbiko kaimelio kapinėse

  • Korbike užaugusi Vida ir Krasnojarsko lietuvių bendrijos pirmininkas Antanas Rasiulis lanko lietuvių kapus.

  • Laukinis taigos česnakas - čeremša, tremtinių vadinamas "Sibiro lašiniais", kadaise išgelbėjo nuo mirties daugybę tremtin patekusių nelaimėlių.

  • Lietuvių tremtinių anūkai tebesaugo senelių gautus laiškus iš Lietuvos...

  • Krasnojarsko lietuvių bendrijos kultūros renginių organizatorė, tautodailininkė REGINA BĖKŠAITĖ

Krasnojarsko lietuviai palieka įrašus ant projekto vėliavos, keliaujančios aplink pasaulį

  • SAULIUS SIDARAS, Krasnojarsko lituanistinės mokyklos mokytojas

  • ANTANAS RASIULIS, Krasnojarsko lietuvių bendrijos pirmininkas

Svetimame Krasnojarsko krašte malonu buvo išgirsti lietuvišką žodį ir dainą, gauti vertingos informacijos, nuotraukų, elementarios žmogiškos pagalbos.

  

Filmo kūrybinė grupė reiškia padėką visiems, pateikusiems vertingos archyvinės medžiagos, įdomių pasakojimų, parodžiusiems lankytinas vietas ir objektus, susijusius su lietuvių gyvenimu ir veikla Krasnojarsko krašte.
Dėkui už bendradarbiavimą ir palaikymą:
Antanui Rasiuliui,
Sauliui Sidarui,
Andriui Sauliui Darelai,
Stasei Bielianinai ir jos šeimai – dukrai Liubai, sūnui Pavelui,
Pranui Mašnickui,
Vidai Bronnikovai,
ir kitiems, prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo.

Nuoširdus AČIŪ visai Krasnojarsko lietuvių bendruomenei už šiltą priėmimą.

Išskirtinė padėka Reginai Bėkšaitei ir jos šeimai - už pastogę, finansinę paramą ir kitokią pagalbą sprendžiant buities, transportavimo bei kitus organizacinius klausimus filmavimų metu.

Su geriausiais linkėjimais iš Lietuvos
Projekto LIETUVOS VARDO SKONIS kūrybinė grupė
www.kurybospieva.com

SIBIRAS: Irkutskas

Irkutske gyvena daugybės tautybių astovai. Daugelio jų tėvai ir seneliai buvo tremtiniai.

Miesto šventėse visų tautybių bendrijos puošiasi nacionaliniais kostiumais, pristato savo papročius, tautodailę, nacionalinę virtuvę, stebina ir džiugina tautiniais šokiais...
Į šią nacionalinių bendrijų veiklą aktyviai įsilieja ir lietuvių bendruomenė.

Svarbiausia, kad tarp daugybės kitų tautų kalbų Sibiro žemėje tebeskamba ir lietuviškas žodis, lietuviškos dainos!

  

  • Irkutsko lietuviai, kartu su kitų tautybių bendrijomis, dalyvauja Irkutsko miesto gimtadienyje.

  • Sovietmečio reliktas šalia katalikų bažnyčios

  • Irkutsko tautodailininkų mugė

  • Lietuvių kilmės tautodailininkės Olgos Čechovičiūtės – Jeroslavcevos keramikos studija

  • Ogos keramikos studijoje menų mokosi ne tik lietuviai - šie užsiėmimai populiarūs visam Irkutsko krašte.

  • Irkutsko lietuvių bendrija "Švyturys" dalyvauja 5km bėgime "Penki už Lietuvą", skirtame pasaulio lietuviams vienyti.

  • Vyriausioji bėgikė - 70-es metų Liudmila Strižniova

 

Irkutsko lietuvių bendrijos atstovės palieka įrašus ant projekto vėliavos, keliaujančios aplink pasaulį

  • Lietuvos garbės konsulė Irkutske TATJANA MUNINA

  • Irkutsko lietuvių bendrijos "Švyturys" pirmininkė JULIJA KUDIRKAITĖ

  • Irkutsko lietuvių bedrija "Švyturys" miesto šventėje.

  • Paminklinis akmuo tremtiniams Irkutsko katalikų bažnyčios šventoriuje.

  • Irkutsko katalikų bažnyčios šventoriuje pašventinta projekto vėliava, keliaujanti aplink pasaulį.

  • Irkutsko lietuviai prižiūri tautiečių kapus, net esančius už kelių šimtų kilometrų nuo miesto, vėjo pustomose stepėse.

  • Bajandai kapinėse gaisras nuniokojo visą eilę lietuviškų kryžių...

  • Tradicinis sibirietiškio kaimelio vaizdas.
    Paradoksalus kontrastas tarp didingų Baikalo ežero bei jį supančių kalnų vaizdų ir skurdžių vietinių gyvenviečių.

  • Lietuvio tremtinio Domo Laurinsko šeimoje užaugo 11 vaikų, 22 anūkai ir 36 proanūkai.

  • Centrinis Chazanas - (Centralnyj Chazan).
    Čia 1948 metais atvežti lietuvių tremtiniai sudarė daugumą gyventojų.
    Iki šiol viena parduotuvė tebevadinama lietuvių parduotuve.

  • Centrinio Chazano kapinėse ilsisi daug lietuvių.

  • Namažai palaikų pargabenta į Lietuvą. "Išvežtas", „Iškeliavo namo“, "Grįžo į Tėvynę"– tokius įrašus ant kryžių išraižė artimieji.

  • Kai kurių kryžių skersiniai nupuvę ir nukritę.

  • Nebėra Centriniam Chazane kas tvarkytų kapus - vienintelė liekusi gyva lietuvė senolė jau sulaukusi 90 metų.

  • Centriniame Chazane tebegyvena lietuvė tremtinė, politinė kalinė Vanda Valiūtė, savamokslė dailininkė.
    Areštuota 1946 metais, 10 metų praleidusi lageriuose, vėliau pasiliko tremtinių kaime.

  • Baikalo ežeras

  • Baikalas ties Angaros upės žiotimis.

  • Buriatų amuletai

Vasarą Sibiro taiga ir pievos pasipuošia nuostabaus grožio žiedais. 

Besigėrint kvapą gniaužiančiais peizažais ir žydinčių pievų margumynu, sunku suvokti, kad ši žemė kiekviename žingsnyje aplaistyta tremtinių ašaromis...

........................................................................

Džiugu, kad Irkutsko lietuvių bendruomenė, kartu su visais pasaulio lietuviais, prisijungė prie prie projekto, skirto artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.

  

Jūsų visų dėka filmas kaskart pasipildo vis įdomesne medžiaga.

Didžiulė padėka maloniems ir supratingiems irkutskiečiams - už pastogę, finansinę paramą ir kitokią pagalbą sprendžiant buities, transportavimo bei kitus organizacinius klausimus filmavimų metu, taip pat už vertingą informaciją:

Lietuvos Respublikos garbės konsulei Tatjanai Muninai,
Irkutsko lietuvių bendrijos „Švyturys“ pirmininkei Julijai Kudirkaitei,
Irkutsko lietuvių bendrijos „Švyturys“ pirmininkės pavaduotojai Liudmilai Strižniovai ir jos šeimai – Viktorui Strižniovui, Vitalijui Strižniovui,
Olgai Čechovičiūtei – Jeroslavcevai,
Vladimirui Jonušui ir jo šeimai,
Vidui ir Tamarai Jucikams,
Natašai Cvetkovai,
Tatjanai Rubanovai,
Jelenai Špakovai,
Svetlanai Gavrilovai,
Genutei Kočiūnaitei – Predanovai,
Jadvygai Strielčiūnaitei – Zujevai,
Aleksandrui Trifonovui.

Ačiū visiems, kurie skyrė savo brangų laiką, dalinosi prisiminimais bei patirtimi.

Su geriausiais linkėjimais iš Lietuvos
projekto LIETUVOS VARDO SKONIS kūrybinė grupė
www.kurybospieva.com

Projekto RĖMĖJAI

 

Projektą "Lietuvos Vardo Skonis" remia:

Irena ir Juozas Polikaičiai

(Čikaga, JAV)

Regina ir Renaldas Budriai

(Čikaga, JAV)

 

Salomėja Zdanavičiūtė-Daulienė

(Čikaga, JAV)

Nijolė Remeikaitė - Žilionienė

(Kaunas, Lietuva)

Projekto INFORMACINIAI RĖMĖJAI

Pasaulio lietuvių bendruomenės žurnalas

  

Pasaulio lietuvių dienraštis

Australijos lietuvių savaitraštis

 Kanados lietuvių savaitraštis

 

Projekto PARTNERIAI

Dėkojame projekto partneriams, pasiryžusiems bendradarbiauti su kūrybine grupe.

Projekto KONSULTANTAI